Transprofesionalizmas - ateities kūrybinės visuomenės iškilimo garantas

Pridėti antraštę

Mūsų laikais, jaunų Žmonių patirtis ir Žinios, gautos aukštosiose mokyklose, labai greitai išsenka, ir būna sunku sužinoti būtinus dalykus ir šią dieną atitinkančias Žinias iš tradicinių informacijos šaltinių. Šiandien būti tiesiog profesionalu, t.y. Žmogumi, kuo giliausiai išmanančiu ir turinčiu Žinių savo srityje, jau visiškai nepakanka. Profesionalios veiklos požiūriu specializacija palaipsniui, bet nenumaldomai užleidžia vietą universalumui - transprofesionalizmui. 

Transprofesionalizmo susiformavimo prielaidos

Britų socialinis istorikas Haroldas Perkinas sukūrė "profesinės revoliucijos" teoriją. Pasak šios teorijos, tokia revoliucija tampa globalaus masto profesionalios visuomenės formavimo pagrindu. Naujųjų laikų istorijoje Perkinas išskiria tris profesines revoliucijas. Pirmosios metu atsiranda laisvosios profesijos, atsiradusios privačios nuosavybės, atviros paslaugų ir prekių rinkos, profesionalių bendruomenių ir asmeninio potencialo kaip socialinio kapitalo vystymo pagrindu. Tokios socialinės modernizacijos rezultate kyla pirmosios buržuazinės revoliucijos. 

Antrosios profesinės revoliucijos ištakomis Perkinas vadina pramoninį perversmą ir masinės serijinės prekių gamybos atsiradimą. To pasekoje kyla masinių profesijų formavimasis, sugrįžimas prie tradicinių biurokratizuotų hierarchinių organizacijų. Pagrindiniu sociokultūriniu procesu tampa standartizacijos procesas. Sulig pirmąja socialinių pokyčių banga laisvieji profesionalai susivienijo pagal laisvos saviorganizacijos principą - taip vadinama horizontalaus tipo profesionalų bendruomenė. Antrosios bangos socialinės saviorganizacijos išskirtiniu bruožu tampa vertikalaus tipo profesinės sąjungos, kurios organizuojasi pagal gamybinės korporacijos principą, su hierarchine struktūra. Laisvieji pirmosios bangos profesionalai šiuo atveju tampa specialistais, didelių įmonių valdytojais. Pagrindinė 1860-1870-ųjų tendencija švietimo sistemoje - standartizuotų masinių profesijų specialistų ruoša. 

Perkinas pažymi, kad trečioji profesinė revoliucija prasideda 1970-aisiais. Prieš tai buvusią visuomenės socialinę struktūrą vaizdavo kaip piramidę: apačioje buvo masinių profesijų atstovai, viršuje laisvieji profesionalai; piramidės pagrindas yra apačioje. Trečioji socialinių pokyčių banga  - tai piramidės apvertimas. Į jos viršų gali pakliūti taip vadinamieji transprofesionalai. Jie laisvai, savo Žinių ir įgūdžių dėka, pasirengę dirbti įvairiose profesinėse srityse. Padėtis kokioje nors hierarchinėje organizacijoje pati savaime jiems nesvarbi. Unikalus veiklos metodų, priemonių, būdų kompleksas, sudarantis galimybes spręsti problemas nestandartinėse situacijose -  transprofesionalų Darbo specifika. Transprofesionalas apsiima būti ir vadybininku-valdytoju ir verslininku, o ne tik įvairiapusiu techniniu specialistu transdisciplininės Žinių sintezės dėka. Būdinga socialinės organizacijos forma tampa profesionalų tinklas, kuriam techninę pagalbą parūpina atsiradęs internetas.  

***

Bendrakūrybinės veiklos vystymąsi XXa. lydėjo įvairių organizacinių struktūrų (biurokratinių, verslo) nuosekli transformacija (racionalicazija), kurios pagrindu atsirado savotiška organizacinė Kultūra, įsikūnijusi "kūrybinių korporacijų" formoje. Šios bendrakūrybinės veiklos pagrindiniai principai:

• Individualios Kūrybos principas - nuolatinis kiekvieno individo gebėjimų vystymas per mokymą veiksmu, įtraukimą į nepertraukiamo lavinimosi ir savišvietos sistemas;
• Socialinės Kūrybos principas - būtinų socialinių struktūrų kūrimas ir institucionalizavimas iškilusiems uždaviniams spręsti;
• Kultūrinės Kūrybos principas - bendroje veikloje orientacija į aukščiausius kultūrinius pasiekimus, inovacinius procesus ir išradimus.
• Moralinės Kūrybos principas reiškia Žmogaus pasirengimą būti moraliniu pavyzdžiu kitiems ir sau pačiam. 

Galima sakyti, kad priklausomai nuo bendrakūrybinės veiklos organizacijos formų sklaidos auga ne tik atviros (kūrybinės) korporacijos, bet ir profesinės asociacijos, turinčios tinklinę struktūrą. Tokiu būdu, riba tarp "atvirų korporacijų" ir profesionalių asociacijų nusitrina, o inovacinė profesionalų civilizacija, formuojanti globalios supercivilizacijos branduolį, vis labiau artėja prie "kūrybinės civilizacijos" idealo, kurį suformulavo Znaneckis ir kiti lenkų civilizacionistai antrajame praėjusio šimtmečio ketvirtyje. 

Šį perėjimą prie naujų bendros veiklos organizavimo (saviorganizavimo) formų lydi "meistriškumo revoliucija" (pasak Dž.Rozenau) . Iš esmės, kalba eina apie naujo profesionalizmo tipo - transprofesionalizmo susiformavimą. Transprofesionalizmas - gebėjimas sujungti ir suorganizuoti įvairių skirtingų profesijų atstovus kompleksinių problemų sprendimams. Sinerginis efektas, be kurio mūsų dienomis neįsivaizduojamas konkurencingas verslas, yra pagrindinis transprofesionalios veiklos (o tiksliau, kolektyvinės minčių veiklos) požymis. Todėl ypatingi reikalavimai yra pateikiami tiems, kurie realiai įsijungs į šiuos karjeros valdymo procesus. 

P.Malinovskis išskiria šias bazines transprofesionalo kompetencijas: siaura specializacija kokioje nors profesijoje, gebėjimas komunikuoti tarpprofesinėje aplinkoje, tarpdisciplininė Žinių sintezė, orientacija į fundamentalių tyrimų ir praktinių problemų sprendimų sąveiką, komandinio Darbo įgūdžiai, nuolatinis savęs tobulinimas ir savišvieta, realus ir virtualus dalyvavimas profesiniuose ir transprofesiniuose tinkluose.

Transprofesionalizmo principai ir esminiai transprofesionalų bruožai 

Kokie transprofesionalizmo principai valdyme? Visų pirma, transprofesionalai, nepriklausomai nuo to, kokią vietą užima duotoje valdymo piramidėje, savų refleksijos bei mąstymo įgūdžių, gebėjimų dėka gali visuomet išeiti į patį aukščiausią lygį, t.y. matyti visumą - mąstyti globaliai, veikti lokaliai. 

Antra, jie visada gali vienos komandos ribose suorganizuoti savo Darbą kartu su įvairiausių kitų sričių, skirtingų socialinių institutų profesionalais. Tiktai šito dėka ir galima turėti vienos ar kitos problemos, kurią reikės spręsti, kompleksinį transdisciplininį matymą. 

Ir trečia, jie yra pajėgūs ne tik sutvarkyti komunikavimą grupės viduje ar tarp grupių, bet ir sukurti, kaip taisyklė, labai sudėtingas projektines-organizacines arba matricines formas, kurios leidžia išspręsti duotąją problemą ir (kas labai svarbu) sukontroliuoti jos realizaciją. 

Šių profesionalų-inovatorių kohortos atranka ir parengimas reikalauja specialių pridėtinių švietimo modulių suformavimo ir įtraukimo į mokomąsias programas, tokių kaip:

• fundamentalaus parengimo pagal bazines Gamtos ir humanitarinių mokslų disciplinas;
• techninio išsilavinimo;
• papildomo ekonominio ir/ar juridinio išsilavinimo;
• filosofinio-metodologinio praktikumo;
• strateginio, inovacinio ir projektinio valdymo išsilavinimo;
• intensyvios komandų formavimo praktikos;
• adaptacinių ir socializacinių kursų.

Transprofesionalai nesėdi įprastose vertikaliose valdžios struktūrose. Tai Žmonės, kurie gyvena ir organizuoja savo Darbą visiškai naujai. Globali profesionalų revoliucija veda į tai, kad iškyla naujas efemeriškas Pasaulis - tai tinklinių (daugiausiai - virtualių) jungčių Pasaulis.