Malda "Aš esu čia"

Tau reikia Manęs? Esu Aš čia.
Tu negali Manęs matyti, tačiau tavo akių Šviesa esu Aš.
Tu negali Manęs girdėti, tačiau per tave kalbu Aš.
Tu negali Manęs paliesti, bet tavo rankomis srūvanti Galia esu Aš.
Aš veikiu, nors tu ir nesupranti mano kelių.
Nors tu nežinai, kad tai yra Manųjų Darbų rezultatas, - Aš veikiu.
Aš esu ne keisti regesiai, bet slėpinys.
Tik visiškoje Ramybėje, pamiršęs savąjį „aš“, tu gali pažinti Mane tokį, koks esu, tačiau tiktai jausmu ir Tikėjimu.
Nepaisant to, esu Aš čia. Aš girdžiu ir atsakau.
Kai tau reikia Manęs, Aš esu čia. Net jeigu tu neigi Mane, esu Aš čia.
Ir kai tu jautiesi labai vienišas, esu Aš čia. Esu ir tavo baimėse, ir skausmuose. Esu tavo Maldose ir Darbuose. Tavyje Aš esu, o tu esi manyje. Tiktai protu savo tu gali jaustis atsiskyręs nuo Manęs, nes skirstančios sąvokos - „mano“ ir „tavo“ - kyla iš proto.
Vis tik ir savo protu gali suvokti bei pajusti Mane.
Išlaisvink savo širdį nuo tuščių baimių. Kai tu Man netrukdai, Aš esu čia.
Vien tik iš savęs tu negali padaryti nieko, o Aš galiu viską. Esu Aš visame ir visur.
Nors tu gali ir nematyti Gėrio, Gėris yra, nes Aš esu čia. Esu čia todėl, kad turiu būti, todėl, kad Aš esu.

Tiktai Manyje Pasaulis turi prasmę: Pasaulio formos kyla tik iš Manęs; dėka Manęs Pasaulis esti ir gyvuoja.
Esu įstatymas, nubrėžiantis kelius žvaigždėms ir auginantis gyvas ląsteles.
Aš esu įstatymą išpildanti Meilė.
Esu pasitikėjimas. Aš Esu Pasaulis. Aš – vienovė.
Esu tavo Gyvenimą tvarkantis įstatymas.
Ir Meilė, švelniai tave priglaudžianti, esu Aš.
Esu pasitikėjimas, tave palaikantis. Aš – tavo Pasaulis. Esu vieningas su tavimi. Aš esu.
Tu gali Manęs ir nesurasti, tačiau Aš visada randu tave.
Nors ir netvirtas tavo Tikėjimas Manimi, Aš nepajudinamai tikiu tavimi. Pažįstu tave ir myliu.
Mano mylimasis, Aš esu čia.


Parengta pagal Džeimso Frimano poemą „Esu Aš čia“; šios poemos kopiją kosminiu laivu „Apollo XV“ kosmonautai nuskraidino į Mėnulį

2 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Įkvepenčios mintys ir teikiančios vilties. Tik kokia kaina tos mintys nugabentos į mėnulį. Kam jas taip toli gabent nuo žmogaus. Kam Man tos mintys mėnulyje? Tam, kad per savo kvailumą ir materijos suvokimo lygį pasijaustumėm kažko pramokę mokiniai? O, gal tam, kad menamiems dievams jos būtų fiziškai arčiau? Dvasia neturi adreso, niekaip nesusijus su niekuo kas materialu. Man nesueina galai tos poemos ir jos pristatymo į mėnulį...

Jonas rašė...

Man atrodo , kad netiksliai išversta:

"I am not strange visions. I am not mysteries."-
Versta - 'Aš esu ne keisti regėsiai, bet slėpinys.;
turėtų būti:
Aš nesu keisti regėjimai. Aš nesu paslaptis.

Ir dar prieš tai eilutė :

I am at work, though you do not understand My works"-
Versta - Nors tu nežinai, kad tai yra Manųjų Darbų rezultatas ,-Aš veikiu.

Manau, kad reiketu versti paprastai:
"Aš veikiu nors tu ir nesupranti mano veikimo (mano kūrybos arba mano kūrinių)