Lietuvio Maldelė arba kokiomis vertybėmis gyveno Mūsų Proseneliai

Lietuvio Malda, 1938 m. užrašyta Vilkijoje. Maldelė leidžia suprasti, kokiomis vertybėmis gyveno Mūsų Proseneliai.


Tebūnie:
1. Kad mylėčiau ir gerbčiau Tėvą, Motiną, senus Žmones, saugočiau nuo draskymo, niekinimo jų kapus, kad jų atilsėjimui kapinėse sodinčiau Ąžuolų, kadagių, diemedžių, sidabražolių. Kas nemylės ir negerbs gimdytojų, tas jau čia, šioje Žemėje, sulauks vargo senatvėje arba jos iš viso nesulauks.
2. Kad mano rankos niekada nebūtų sukruvintos Žmogaus krauju. Kad mano rankų neterštų žvėries, gyvulio, žuvies, paukščio kraujas, jeigu juos žudyčiau sotus, o ne alkanas.
3. Kad be švento reikalo neiškirsčiau nė vieno Medžio, nesumindyčiau nė vieno žydinčio žolyno, o per savo Gyvenimą vis sodinčiau Medžius.
4. Kad mylėčiau ir gerbčiau Duoną. Jeigu netyčia nukristų trupinėlis, pakelsiu, pabučiuosiu, atsiprašysiu. Jeigu visi gerbsime Duoną, nepatirsime bado, skurdo.
5. Kad niekados nenuskriausčiau Žmogaus, visur teisingai atiduočiau grąžą, nieko neapgaučiau mažiausiu skatiku. Už Žmonių skriaudas Dievai baudžia.
6. Kad neniekinčiau svetimo Tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo. Dievai maloniai žvelgia į tą, kuris sodina Medžius pakelėse, sodybose, Alkuose, kryžkelėse, taipgi prie savo Namų. Jeigu vediesi, sodink vestuvinį Medį, bus laimingas tavo Gyvenimas. Jeigu gims kūdikis, sodink Medį. Viso Gyvenimo Šventėse, svarbiuose atsitikimuose lankyk Medžius. Per padėkos Medį Malda greitai pasieks šventumą.

Tebūnie taip!

Parengta pagal „Lietuvio maldą", 1938 m. užrašytą RAntalkio iš knygnešių Elžbietos ir Marijonos Palubenskaičių Vilkijoje

Komentarų nėra: