Meritokratija - pokapitalistinės epochos valdymo forma

Jau seniai filosofai ėmė teigti, kad visuomenės Gy­venimas vy­sto­si spirale: vis apsukęs ratą, ateina į tą pačią vietą, bet jau aukštesniame ly­gy­je. Juk spiralės rato galai nesusitinka, prasilenkia palikdami praeity­je nueitą kelią. Todėl ir pa­matai, kad ly­g stovi Žmonija toje pačioje vietoje, bet jau viskas neatpažįstamai pasikeitę.

Štai dabar Mes vėl atėjome į kapitalizmą. Konkurencija, laisvo­ji rinka, globalizacija, demokratija – ko daugiau reikia? Bet proble­mų nemažėja. Daugeliui tenka ir Gimtinę palikti, kad pragy­ventų. Pasauly­je jau pasigirdo balsų, kad tas demokratinis kapitalizmas iš­sigimė, iš­sisėmė, kad turėtų atei­ti kitokia santvarka. Tad kaip sukosi ta Gy­venimo spiralė? Buvo vergovė, paskui pra­sidėjo aristokratinės­-feodalinės santvarkos era. Baudžiauninkas buvo ly­g ir laisvesnis už vergą. Paskui jau suklestėjo oligarchi­nė-­kapitalistinė epocha, vadina­ma industrine. Darbininkai buvo labai prispausti, iš­naudojami. Dar vienas posū­kis – ir atėjome į ka­pitalistinę­-demokratinę, jau mū­sų laikų epochą. O kas toliau? Jeigu ta epocha, ta santvarka negali su­sidoroti su iš­kilusiomis problemo­mis, tai kas turėtų bū­ti ateity­je? Juk socialistinis eksperimentas taip pat nepasiteisino.

Laukinio kapitalizmo įgeidžių jau negali sudrausminti demokrati­ja. Pinigai, bankų apetitai, turtuolių norai tampa nesuvaldomi. – Nesikiš­kit! Privati nuosavy­­bė! – ginasi jie. Demokratija, nieko neprikiši. Tačiau kai vieni nežino, kur turtus dėti, o kiti galo su galu nesuduria, ima ir reikalau­ja „kietos rankos“. O juk tai – jau praeitas kelias. Spiralė sukasi tik aukš­ty­n.

Dabarties filosofai, mąsty­tojai aiš­kina, kad turėtų vietoje demok­ratijos ateiti meritokratija. Meritus
loty­niš­kai reiš­kia – talentingas, vertas. O kratos – valdžia, seniai žinomas graikiš­kas Žodis. Kaip aiškina filosofas D.Kirve­lis, meritokratijos sąvoka reiš­kia tam tikrą visuomenės valdy­mo bū­dą, kai valdžia patikima talen­tingiausioms ir nusipelniusioms, sprendžiant visuomenės proble­mas, labiausiai tinkamoms as­meny­bėms bei grupėms, kurios pasižy­mi aukš­tu intelektu, kompe­tencija, moralinėmis ir kitomis vi­suomenei svarbiomis savy­bėmis. Tik ne paveldėjimo, kilmės, valdy­­mo trukmės ir kitais principais be­sivadovaujančios. Meritokratija – tai toks jau ne­demokratinis valsty­bės valdy­mo bū­das. Bet tai nereiš­kia, kad bet kuri totalitarinio valdy­mo š­alis jau y­ra meritokratinė. Jos dar nėra nei demokratijos pasiekusios. O kalbėdami apie meritokratiją jau turime galvoje podemokratinį valdymo bū­dą. Tai jau naujas visuo­menės raidos etapas, pakeičian­tis kapitalizmą. Kada Pasaulis tai pasieks, sunku pasaky­ti, tačiau jau ir dabar, einant į eilinius rinki­mus, reikia apie tai pagalvoti. Tokius reikalavimus atitinkančių as­meny­bių turėtų bū­ti vis daugiau ir daugiau.

Socialde­mokratai siū­lo pridėti priesa­gą soc. Tai bū­tų so­cialmeritokratija – kolekty­vinio, o
ne individualistinio visuomenės valdy­mo sistema. Todėl ji ir bū­tų propaguojama kaip socialdemokratinio visuomenės Gy­venimo tobulesnis bū­das. Taip spiralė pa­sisuktų aukš­ty­n, palikdama praei­ty­je buvusias valdy­mo formas.

Parengta pagal Stasio Stankaus straipsnį http://www.naujasrytas.lt/laikrasciai/25-2012-03-28.pdf