Juozas Aputis apie Lietuvą po šimto metų

<..Man driekiasi tokia Pasaulio eigos perspektyva: jei neatsiras ypatingos prigimties, ypatingo proto ir ypatingos valstybinės ar visuomeninės padėties Žmonių, išdrįsiančių pasipriešinti savo laiko sukurtiems globalizacijos ir standartizacijos stabams, gali ištikti baisi katastrofa, kurios sulaukusi didžiuma Pasaulio Žmonių gal šito net nesuvoks, tiktai paskiri individai spindinčiomis akimis galės gręžtis į praėjusių laikų (t.y. mūsų laikų) istoriją, kai Žmoguje dar ruseno Grožio, natūralios Darnos, Atjautos jei ir ne visai tvirti pavidalai, tai bent jų ilgesys.. >

<..Mes, Lietuviai, dabar panašiai ieškome senųjų ir šventųjų ugniaviečių ar bent kokios iš anų laikų išlikusios ažuolo šaknies. Pasaulio Žmogus dabar panašiai žiūri į buvusiuosius Atėnus..>

<..Jei lydės civilizacijos ir globalizacijos pergalės, po šimto metų gal tik kas dešimtas Žmogus galės suprasti, kas parašyta dabartiniame didžiajame Lietuvių Kalbos žodyne.>