Apie Tautą (ištraukos iš Audronės Ilgevičienės Knygos "Sakmė apie Aisčius")

..Ilgas ir sunkus kelias į supratimą, galybes Gyvenimų trunkantis. Žino tai išmintingasis, tačiau skuba jaunasis, manydamas senąjį aplenksiąs. Tačiau savas laikas kiekvienai Sielai. Savas ir kelias. Yra kelių į supratimą, tačiau yra ir į nesupratimą vedančių.

Link nesupratimo einantysis jėgą ir Galias ypatingas auginasi, ydoms savosioms pataikaudamas, kitais Žmonėmis visokiais būdais manipuliuodamas. Savo puikybę Dorybe didžiausia jis laiko, savo turtus - valdžia, o savo valdžią kitiems - šlove. Ydų Karalius jo laukia..

..Link supratimo keliauti susiruošęs visus savanaudiškus siekius pamiršti turi. Kūno norai pakelėje likti turi. Švarios jo mintys atsakomybe už ištartą Žodį ugdo. Toks Darbams pasiaukojantiems rengiasi..

..Dvasios Ugnis, Žmogaus krūtinėje įsidegusi, susivokimo siekiančiuosius traukia. Būriuojasi jie aplinkui, vieni trumpiau, kiti ilgiau šalia užsibūdami. Maža kas iš aplinkui esančių Ugnimi tampantįjį supranta. Tas tik supranta, kuris pats Ugnimi kosmine virsta. Tačiau siutina toji Ugnis ir žeidžia kūno geismams ir protingai puikybei tarnaujančius..

..Kiekvieną Sielą tam tikra Žemės vieta pritraukia. Į ją ji ir ateina. Randa joje savus papročius, vertybes, mąstymo ir Gyvenimo būdą. Randa joje kitas Sielas, tu pačių verčių apjungtas, vienu organizmu tapusias. Tą organizmą įprasta vadinti Tauta..

..Bet kuris organizmas, nesvarbu, ar didelis jis, ar mažutis, savą maitinimo Šaltinį turi. Laikinas yra fizinių jėgų šaltinis, tačiau neišsenkamas ir amžinas Dvasios amžinosios. Laimingi galintys gerti šventojo Šaltinio Vandenis..

Mirtinas susirgimas - pamiršti savo dieviškąsias šaknis. Ta Tauta, kuri savo genetinę atmintį praranda, praranda ir savo Dvasios lobius. Jokie pakaitalai jų atpirkti negali..

..Bendrame sunkiame Žygyje Tauta užsiaugins bendrą jėgą, kuri kartu su Tikėjimu Keliu sustiprins Tautos Dvasią šitaip, kad net jeigu ateityje jos Žmonės kitur išsisklaidytų, jeigu jų Žemės bus "karpomos", ji liks, nepaisant visko. Liks, kad maitintų visus toje Tautoje gimstančius. Liks, kad Tauta, nors ir baisiausiai trypiama ir gniuždoma, prisiminusi savo Dvasios jėgą, prisikeltų net pačiuose sunkiausiuose, labiausiai šaknis naikinančios istorijos vingiuose. Svarbu tik viena: Tauta turi patikėti savo Dvasios Galia. Tada toji Galia ims sroventi jos gyslomis. Tada ji atgims naujam sąmoningam Gyvenimui. Jos Žmonės atgims..  

..Bendras Žygis apjungia einančiuosius, patikrina patikimuosius, išgrynina tauriuosius, apnuogina išdavikus. Toks išsilaisvinimo Kelias.
Jis apvalo abejones, nes abejojantis Keliui netinka.
Jis patikrina ryžtą, nes neryžyingas Keliui netinka.
Jis išbando Tikėjimą, nes tik tikintis Tuo, kuris į Kelią pasiuntė, gali prieiti iki galo..

..Dabar atėjo laikas papasakoti istoriją Tautos, kuri dar menama Aisčių vardu. Gyva ji dar. Sava, nors laiko pakeista Kalba, ji tebekalba. Savo šaknų ieško, kitataučiais istorikais nepasitikėdama. Posūkyje ji: arba į susinaikinimą, arba į atbudimą. Todėl ir kalbame.

Turintieji ausis teišgirsta.
Turintieji akis tepraregi.
Tirintieji širdis teatveria.

Komentarų nėra: