Darnos didvalstybės visuomeninė sąranga

Mūsų Protėviai, betarpiškai bendraudami su Gamta, stebėdami ją, rinko ir kaupė Išmintį, perduodami ją iš lūpų į lūpas. Mūsuose gyvuoja amžių patikrinta ir iš mūsų krašto darbščiųjų bitelių nusižiūrėta bendruomeninė sąranga, susidedanti iš 4 ardų (sluoksnių). Pačios Gamtos išbandyta ir laiko patikrinimą praėjusi ši sankloda visuomet nešė Santarvę ir sutarimą mūsų krašte. 

Lietuvoje yra keturi visuomenės ardai (sluoksniai): išminčiai-vedliai  (intelektualinis-dvasinis visuomenės potencialas, esantis viršūnėje - Mokytojai, dvasininkai, intelektualai), Vyčiai (administratoriai, vadovai, valdančiųjų, karių, tvarkdarių sluoksnis), šeimininkai ( tarpininkai, prekybininkai, ūkininkai, verslininkai ir pan.), darbininkai (amatininkai, žemdirbiai, samdiniai, menininkai ir t.t.). Taip sluoksniavosi visuomenė gilioje senovėje, nepaisant įvairių aplinkybių, sąlygų, tą patirtį ir Žinojimą naudojame ir mes. Kiekvienas visuomenės narys žino, kuriam ardui priklauso pagal savo dvasines savybes bei vertybes ir stengiasi kiek įmanoma geriau atlikti savo prigimtines Pareigas. 

Išminčiai, vedliai.

Todėl Išminčiai pas mus moko Vaikus, konsultuoja ir pataria valdantiesiems, nurodo gaires ir skatina Tautos Dvasią. Iškėlę Dvasią virš  kūno ir materijos, visuomet tyri, dvasingi ir blaivūs, jie skatina ir ragina tautiečius eiti „vien takais Dorybės“. Išminties paieškos ir Dvasios tobulėjimas – pagrindinis jų gyvenimo tikslas, jų pagrindinės savybės - Dora ir Žinojimas. Ir nors jų nedaug, visi įsiklauso ir vertina jų pasakytą Žodį bei atliktą Darbą. Visi prisimena ir itin gerbia žymiausią mūsų Tautos Išminčių Vydūną, kurio Dvasia ir palikti priesakai iki šiol įkvepia ir nukreipia teisingu keliu.

Vyčiai.

Išminčių patarimų kaip visuomet prireikia Lietuvos Vyčiams, kurie tvarko, administruoja ir valdo mūsų Valstybę. Jie mokantys kovoti, nesitaikstantys su neteisybe, rūstūs ir kilnūs, reiklūs, išskirtinai pareigingi, taurūs ir toliaregiai. Kaip pagrindinį savo gyvenimo tikslą iškėlę kovojimą su neteisybe, šie iškilūs Lietuvos Žmonės savo veikloje daugiausia vadovaujasi aistra, tai Vyčių labiausiai pastebima savybė, kuri būtina atliekant savas Pareigas Tautai. Su giliausia Pagarba Lietuvoje menami iškilūs Valstybės Kūrėjai-Vyčiai Vytenis, Gediminas, Kęstutis, jie – Tautos žiedas ir įkvepiantis pavyzdys ateities Vyčiams. Pasaulyje dauguma žmonių žino Lietuvą kaip Vyčių kraštą – šalį, kurią tvarko išmintingi ir taurūs Žmonės.

Šeimininkai.

Gėrybes ir gerbūvį Lietuvai kuria šeimininkų ardo atstovai. Tai neabejotinai gausiausias mūsų visuomenės sluoksnis, todėl ir mūsų Valstybė žinoma kaip turtinga šalis, nes joje turtus kaupia ir gerus Darbus atlieka Lietuvos šeimininkai. Mūsų šeimininkai – veiklūs, iniciatyvūs, išradingi Kūrėjai, be kurių neįsivaizduojama šalies gerovė ir klestėjimas. Paskirdami savo Gyvenimą darnios Šeimos puoselėjimui ir pridėtinės vertės sau, Šeimai, Giminei, Tautai kūrimui, šeimininkai gyvena išdidžiai, oriai ir pasiturinčiai, jų pagrindinė savybė – išdidumas. Pasaulyje Mes ir žinomi kaip išdidi, turtinga šalis daugiausia būtent Lietuvos šeimininkų dėka. Šeimininkų Šeimos stiprios, darnios, daugiavaikės, nereta Šeima augina 5 ir daugiau Vaikų, užtikrindama saugų ir sotų Valstybės žmonių gyvenimą.

Darbininkai.

Visus būtinus darbus atlieka mūsų darbščiosios bitelės – darbininkų ardo atstovai. Valstybės ūkis negyvuotų be šių be galo darbščių, savo amatą įvaldžiusių ir tvirtų savo įsitikinimuose Žmonių. Infrastruktūra, Žemės ūkis, pramonė ir visa paslaugų sfera kuriama ir vystoma daugiausia šių Darbo Žmonių dėka. Siekdami savo Gyvenime pirmiausia kūniškųjų poreikių užtikrinimo, darbininkai šio tikslo siekia lietuviško užsispyrimo vedini, tai pagrindinė jų savybė. Jie - darbštūs, sėslūs ir kantrūs mūsų tautiečiai. Ne be reikalo darbštumas –  išskirtinė mūsų krašto Žmonių savybė, kurią nuolat pabrėžia visi, apsilankantys mūsų šalyje. 

Visi keturi visuomenės ardai yra atviri, t. y. bet kada panorėjęs, sutinkamai su savo dvasinėmis savybėmis ir vertybėmis, Žmogus gali tapti kito ardo atstovu, tai jo asmeninio pasirinkimo ir Valios reikalas. Tai šventa kiekvieno Lietuvio teisė, į kurią netgi Dievai nesikiša. Tačiau Lietuvis gerbia Protėvių priesakus ir žino, kad „geriau pusėtinai atlikti savo Pareigą, negu puikiai svetimą“. Todėl visomis išgalėmis stengiasi atlikti būtent to ardo Pareigas, kuris labiausiai ir geriausiai atitinka jo būdą nusakančias savybes, nes suvokia, kad taip bus geriausia ir naudingiausia jam pačiam ir visuomenei. Lietuva per daug maža šalis ir jai per daug didelė prabanga, jei jos piliečiai neišnaudos savo galimybių geriausiai, o per Gyvenimą keliaus klaidžiodami ir klaidingo pasirinkimo vedini. Tą suprasdama, Visuomenė nuo mažumės įpratinta ir skatinama išnaudoti geriausias savo savybes, suvokiant šios sanklodos naudą sau asmeniškai, Šeimai ir visai Tautos gerovei. 

Tokios sanklodos privalumų išaiškinimas yra kiekvienos Šeimos tėvų bei Mokytojų Pareiga, todėl mūsuose jau prieš baigdamas mokyklą, jaunas  Žmogus žino, kurioje srityje save realizuoti ir nesiblaškant „dirbti Lietuvos naudai ir Žmonių gėrybei“. Tik tokioje visuomenėje kiekvienas jos narys tobulėja sparčiausiai, užtikrindamas darnų Tautos organizmo veikimą. Mūsų visuomenė darni tik todėl, kad kiekvienas ardas atlieka savo prigimtines Pareigas, o ne stengiasi būti lygūs ar atlikti kitų Pareigas. Galbūt todėl Darna - mūsų krašto sinonimas pasaulyje.